ženeiba

מenéiba sf. (1) Dv, Alv, Vrnv žr. ženatvė: Kokia jo ženéiba, kad anas grynas Arm. Gana, jau aš prisižiūrėjau an tų ženéibų, gana namuosa, o dar pašaly – tik pjaunas, mušas Pv.